Ne Je Pau

 Mes turime prie namo galinį kiemo sodą taip sakant. Ir auga ten tiek visko, kad net augalų mylėtojas turėtų daryti atranką prieš įvedant įmantrius pavadinimus į Guglą (Google).  Tai va. Yra ir buvo ir bus ten toks "padaras" su žiauriai kibiais spygliais. Nei paliesti nei išrauti. Galima tik kirpti specialiomis žirklėmis dar ir tik mūvint specialias apsaugines pirštines.  Istorija trumpa.  Žmogus, gimęs, augęs laukuose ir turįs visus kaimo Jurgio sertifikatus prieš n mėnesių buvo čia gyvenęs. Ir, neapkentęs tokios aršios aršaus bjauraus pavojingo sveikatai augalo intencijos augti ir plėstis į visas puses, sustabdė tą nepageidaujamą invaziją nugalabijant tą augalą. Dėkinga jam iš visos širdies už tokį sunkų darbą. Ačiū. Kur kabliukas? Aaaaaaah, taip, jis to (košmariškai pavojingo sveikų galūnių turėjimui) augalo liekanas tiesiog numetė ten, kur mano ( tada dar mūsų) keturkojis vaikas yra linkęs savo ekskrementais atsilaisvinti. Taip paprasta- šac ir viskas. O šuns letenų pagal

 I'm a little spiky dragon - taip apibūdinu save ir vėl. Ir vėl po daugiau nei 15 metų. Kaip koks dikobrazas (dygliotoji kiaulytė) visus spyglius priglaudžiau arčiau kūno, pavojui savo gležnam vidiniam pasauliui pasislėpus už negandų krūmų. Hmmm... Nejautros visiems pavojaus signalams įsivaizduojamame rojaus kampely pasekoje tapo ir vėl suluošintas gyvenimas, beskonės egzistencijos gradacijos lygio pakilimas, šypsenos kreivės linkmės apačion tendencijos augimas, sarkazmo skonio ant liežuvio galiuko kartėlio jutimas ir nenoras nenoras nenoras visko.... Abejingumas beveik viskam. Tai laikina. Bet užtruko gana ilgokai.  Toks paprastas dėsnis - kuo platesnė ir dažnesnė šypsena veide, tuo daugiau išgyvento skausmo už nugaros. Aukštosios mokyklos baigimas be išduodamo atestato su žinių įvertinimu.  Po spygliais. Po jais dar yra kažko gero... Galimai... Vakar išmintingas gyvenimą ir jo prasmę jau seniai perkandęs žmogus tyliai pasakė, kad spygliai - tai tik apsauga. Aš išgirdau tai... . 

 Daug kartų savo gyvenimėly gavau tokį savęs įvertinimo laipsnį - "Tu esi mano viskas"... Tai būdavo aukščiausia mano buvusių vyrų (vaikinų, berniukų, boyfriendų, mačų, vyrų draugų ir tt) prisipažinimo meilėje pakopa. Aukščiau tik mirties (aišku kartu su manimi) nuosprendis 🙄 Ir kas? Nei vieno iš jų faktinio prisiminimo net neturiu. Manau, jie mano taip pat neturi ...nieko Tikrai, manau, kad ir tie, kurie būtent taip manė tuomet, dabar nieko neturi- nei mano kūno kvapo dvelksmo, nei akių spalvos ar antakio pakėlimo momento prisiminimo... Absoliučiai nieko ...  Grįžtant... Tai mano sielai brangiausias žmogus man prieš kelias dienas paskelbė, kad aš esu VISKAS 😁 Apibūdinant- psichologas, finansų pataréjas, Šerlokas Holmsas, gydytojas, palaikymo komandos lyderis ir t.t. Tai buvo mano brangiausia draugės pareiškimas. Taip, aš esu VISKAS 😂😂😂