Ne Je Pau

 Priklausomybės pavadžio ilgis... Tarkim, finansinės. Jis smaugia ne tik snukutį, bet ir kaklo sritį... Buvau, esu ir visada būsiu turtinga finansine prasme. Bet ar tai buvo atsižvelgta? Tik toks trumpas kelių metų išbandymas, kuris tą kilpą per kaltės jausmo prizmę suveržė iki savęs pačios vertės atsisakymo ir... begalinio nenoro  bet kokio gyvavimo ir būvio egzistencinis laiko pratęsimo...Ir tai ne žodžiai... Matyt, Dievas ir vėl turėjo ir turi kažkokių ypatingų planų mano sielelės gyvavimui.  Juokiuosi iš tų apgailėtinų savęs realizavimo bandymų, kurie nesuteikė momentinių pasitenkinimų. Taip, 1000 bandymų nebuvo, buvo tik keli. Bet daug lengviau save tiesiog nuvertinti, nuleidžiant rankas. Tiek to

 Nuojauta... Ji niekada nepagavo manęs. Silly stealthy inner voice... Tas balselis, arba net toks labai į nieką nepretenduojantis kuždesys, lyg jūros bangų vibracijų tąsa erdvėje link tavęs.. Nuojauta man ir vėl kažką sako. Tik nepagauna jos minties esmės už uodegos. Jis įkrito į mano sąmonės daubą dar prieš daugiau nei metus. Toks MANO. Kūnas, protas, žvilgsnis ir... žmogiškumas. Būtent tada jau buvau praradusi  absoliučiai viską - meilę ir savo žmogaus sukurtą idolą, šeimą, savigarbą, sveikatą, ateitį, praeitį ir save iki tuštumos atradimo.  Jis buvo tas vienintelis "epizodas", kuris per daugiau nei dešimtmetį sukėlė man interesą. Jis buvo kaip plonas vilties kaspinėlis , kurį galiausiai, paveikta praeitimi, atrišau ir paleidau dėl savo kaltės jausmo ir prievolės jaustis teisingai besielgiančia.  Taškas. Kaltės duobės sriutos išsemtos. Neturiu ko gailėtis. Ir savęs negaila, nes pakankamai gavau per kuprą už kvailumą. Tik vien didelis klaustukas veido išraiškoje, nes nesuvok