Be gailesčio
2023.08.20 Viešnagė pas labai seniai matytą draugę paliko laiko svarbos suvokimo poskonį sąmonėje. Ji labai labai labai daug kartų pakartojo pasakymą, kad mes turime tiek mažai to gyvenimo laiko, kad švaistyti jį nereikalingiems žmonėms, santykiams, įvykiams, emocijoms, jausmams ir samprotavimams... Daug kitos kalbos apturėjome, bet ši mintis dar ilgai laikė savo centrifugos sukimo rate... Suvokiau, kad tiek reikšmės suteikiu tam tikrų faktų retušavimui, savęs plakimui kaltės rykštėmis, "kaukėtam" (juk niekas negali matyti kiek Lenkai skauda, kiek pakenkė, kiek sužalojo) viešajam pasirodymui.... Uuuuui, kaip jau išėjusios dvasios jau beveik negyvo kūno gyvasties palaikymas specialių agregatų dėka. O juk tik kelių mygtukų paspaudimas OFF ir viskas. Manau, yra galimybė oriai paleisti ir oriai išeiti. Nors... koks tas skirtumas negyvam 🙄 Bet tik tada visos dėlionės savaime susideda į joms pagal tam tikrą tvarką numatytas vietas. Tiesiog laiku gyventi ir laiku išeiti...