Norėčiau atsakyti į visus keliamus klausimus besišypsiančia tyla... Tiesiog taip... Paliekant klaustukus erdvėje... Norėčiau manyti, kad nekenčiu tavęs, tavo bukumo, tavo agresijos proveržių, tavo neatsakomybės, tavo apgaulingo gerumo, negebėjimo spręsti problemų, viduramžio krizės, sapalionių, akių laistymo, melo, daugkartinių tų pačių istorijų kartojimo ir viso to, kas buvo išduota... Bet kaip gera, kad viso to daugiau nebėra!!!! Akys nustojo verstis į dangų, kad slėpti skausmą kampučiuose, jos ir vėl žiūri į priekį, kur veda vis dar judančios kojos! Širdis atgavo plakimo eigos taktą. Sieloje atgimsta spalvų gama. Balsas veržiasi lauk juoku!! Tad! Kaip gera, kad versdamas neprivertei nekęsti tavęs 😉 Geros kloties ir tau 😘 su šypsenaaaaaa 😁